Kiek kartų reikia pamatyti žodį, kad jį išmoktum?

Tyrimai rodo, kad geram startui reikia apie 10 susitikimų su žodžiu, o kai kuriems žodžiams per 20. Kodėl skaičius skiriasi ir kaip išnaudoti kiekvieną kartą.

Molio figūrėlė piešia sėdėdama ant slenksčio, o draugas atsirėmęs stovi mažos meno studijos tarpduryje.

Trumpai: Vieno stebuklingo skaičiaus nėra, bet tyrimai pateikia naudingą intervalą. Kai žodžius perimi skaitydamas, maždaug 10 susitikimų yra riba, nuo kurios išmokti tampa tikėtina: viename tyrime skaitytojai atpažino 84 procentų žodžių, sutiktų 10 ar daugiau kartų, reikšmę. Jei susitikimų mažiau nei maždaug aštuoni, dauguma naujų žodžių per kelis mėnesius pamirštami, o kai kurie žodžiai išslysta net po 20 kartų. Tai, kaip sutinki žodį, svarbu ne mažiau nei tai, kaip dažnai: išdėstyk susitikimus laike, matyk žodį skirtinguose sakiniuose ir bandyk jį prisiminti, o ne tik perskaityti iš naujo.

Trumpas atsakymas: maždaug 10, o kartais daug daugiau

Jei nori įsiminti vieną skaičių, tegul tai būna 10. Keliuose tyrimuose su besimokančiaisiais, kurie naujus žodžius sutinka skaitydami, maždaug ties dešimčia susitikimų kažkas pasikeičia: taip dažnai matytus žodžius kur kas dažniau supranta, atpažįsta ir prisimena nei vos kelis kartus matytus.

Tačiau skaičius „10“ turi tris sąžiningas išlygas:

  • Tai priklauso nuo to, ką reiškia „išmokti“. Pirmiausia išmoksti atpažinti žodžio reikšmę, kai jį matai. Pačiam jį prisiminti, parašyti ir teisingai pavartoti sakinyje išmoksti vėliau, ir tam reikia daugiau susitikimų.
  • Kai kurie žodžiai sunkesni už kitus. Net po 20 susitikimų kai kurie žodžiai neprilimpa.
  • Ne visi susitikimai vienodi. Žodis, kurį sutinki kartą per dieną dešimt dienų, nėra tas pats, kas žodis, kurį sutinki dešimt kartų per vieną popietę.

Todėl internete rasi atsakymų nuo 6 iki 20 ir daugiau. Jie vienas kitam neprieštarauja. Jie matuoja skirtingus dalykus.

Ką nustatė tyrimai

Tyrėjai paprastai tai tiria taip: duoda besimokantiesiems tekstą, kuriame tam tikri nežinomi žodžiai pasirodo nustatytą kartų skaičių, o tada patikrina, ką jie išmoko. Štai pagrindinės išvados, nuo labiausiai kontroliuojamų iki artimiausių realiam gyvenimui.

Webb (2007): 1, 3, 7 ir 10 susitikimų. Stuart Webb davė 121 japonų studentui, besimokančiam anglų kalbos, skaityti trumpus kontekstus, kuriuose nauji žodžiai pasirodė 1, 3, 7 ar 10 kartų, o tada atliko dešimt skirtingų testų: rašybos, reikšmės, gramatikos, žodžių asociacijų ir kitų. Kiekvienas susitikimų skaičiaus padidėjimas pagerino bent vieną žinių rūšį. Jo išvada: dešimt susitikimų kontekste gali duoti nemažą naudą, bet visapusiškoms žodžio žinioms gali prireikti daugiau nei dešimties.

Rott (1999): svarbūs net du susitikimai. Susanne Rott leido vidutinio lygio besimokantiesiems skaitant sutikti nepažįstamus žodžius du, keturis ar šešis kartus. Jau du susitikimai davė išmatuojamą skirtumą, du ir keturi davė panašius rezultatus, o šeši davė gerokai daugiau. Taigi mokymasis prasideda anksti, tik anksti nesibaigia.

Pellicer-Sánchez ir Schmitt (2010): tikras romanas. Dvidešimt pažengusių ispanų, besimokančių anglų kalbos, skaitė Things Fall Apart, neadaptuotą romaną, kuriame yra 34 igbų kalbos žodžiai, kurių jie negalėjo žinoti. Žodžių, sutiktų 10 ar daugiau kartų, reikšmę jie atpažino 84 procentais atvejų ir prisiminė 55 procentais. Žodžių, sutiktų 8 ar mažiau kartų, šie skaičiai buvo 36 ir 7 procentai. Aiškiausią skiriamąją ribą autoriai rado tarp žodžių, sutiktų nuo 5 iki 8 kartų, ir sutiktų 10 ar daugiau kartų.

Pigada ir Schmitt (2006): vienas besimokantysis, vienas skaitymo mėnuo. Atvejo tyrime vienas prancūzų kalbos besimokantysis per mėnesį perskaitė keturias adaptuotas knygas, o tada buvo apklaustas apie 133 tikslinius žodžius. Žinios apie 65 procentus jų kaip nors pagerėjo. Rašyba pagerėjo jau po kelių susitikimų, bet reikšmei reikėjo daugiau laiko: nebuvo taško, kuriame reikšmė būtų garantuota, nors mokymasis pastebimai išaugo maždaug nuo 10 susitikimų. Kai kurie žodžiai, pavyzdžiui, essayer (bandyti), vis dar nebuvo išmokti po 10 ar daugiau susitikimų, o le radeau (plaustas) net po 20.

Waring ir Takaki (2003): kas lieka po trijų mėnesių. Penkiolika vidutinio ar aukštesnio lygio japonų besimokančiųjų skaitė adaptuotą knygą, kurioje 25 tiksliniai žodžiai pasirodė nuo vieno iki 15 ar 18 kartų. Po trijų mėnesių jie vidutiniškai prisiminė tik vieno iš 25 žodžių reikšmę ir nė vieno žodžio, kurį buvo sutikę mažiau nei aštuonis kartus.

Kiek esame tikri? Gana tikri dėl krypties, mažiau dėl tikslaus skaičiaus. Uchihara, Webb ir Yanagisawa (2019) metaanalizė (tyrimas, sujungiantis daugelio tyrimų rezultatus) apjungė 26 tyrimus su 1918 besimokančiųjų ir nustatė vidutinio stiprumo ryšį tarp susitikimų skaičiaus ir mokymosi. To ryšio stiprumas priklausė nuo besimokančiojo (amžiaus, kiek žodžių jis jau žinojo), nuo to, kaip žodžiai buvo sutikti (išdėstymo, paveikslėlių, kiek įsitraukę buvo besimokantieji), ir nuo to, kaip buvo tikrinama. Daugiau susitikimų padeda, patikimai. Kiek jų reikia tau, priklauso nuo viso to.

Kodėl atsakymai svyruoja nuo 6 iki 20

Jei perskaitysi penkis straipsnius šiuo klausimu, gali gauti penkis skaičius. Štai kodėl.

Atpažinti lengviau nei prisiminti. Išsirinkti teisingą reikšmę iš sąrašo (atpažinimas) daug lengviau nei pačiam iš atminties pasakyti žodį ar jo reikšmę (prisiminimas). Minėtame romano tyrime po 10 ar daugiau susitikimų besimokantieji atpažino 84 procentus reikšmių, bet prisiminė tik 55 procentus. Todėl tyrimas, tikrinantis atpažinimą, parodys, kad reikia mažiau susitikimų, nei tyrimas, tikrinantis prisiminimą ar vartojimą.

Tikrinama šiandien ar po trijų mėnesių? Daugelis tyrimų tikrina besimokančiuosius iškart po skaitymo. Waring ir Takaki patikrino dar kartą po trijų mėnesių, ir liko labai nedaug. Žodis, kurį žinojai vakar, dar nėra išmoktas žodis.

Žodžiai skiriasi. Lengvesnis žodis, kuris panašus į žodį tavo kalboje, įvardija kažką konkretaus ar yra svarbus istorijai. Trumpas, dažnas veiksmažodis su daug reikšmių gali būti stebėtinai slidus, kaip rodo Pigada ir Schmitt essayer.

Besimokantieji skiriasi. 2019 metų metaanalizė nustatė, kad ir besimokančiųjų amžius, ir tai, kiek žodžių jie jau žinojo, keitė, kiek padėjo kartojimasis. Tas pats susitikimų skaičius ne visiems duoda tą patį.

Vien skaitymas yra lėtas. Webb, Uchihara ir Yanagisawa 2023 metų metaanalizė sujungė 24 tyrimus su 2771 dalyviu, kurie mokėsi žodžių vien skaitydami, klausydami ar žiūrėdami. Vidutiniškai besimokantieji per pirmąjį testą perėmė nuo 9 iki 18 procentų tikslinių žodžių, o vėlesniuose testuose, autorių vertinimu, mažiau nei 20 procentų. Sąmoningas mokymasis (kortelės, pratimai) duoda daugiau: autoriai cituoja ankstesnę metaanalizę, kurioje besimokantieji išlaikė 39,4 procento. Skaitymas suteikia apimtį; sąmoningas kartojimas pasirūpina, kad svarbūs žodžiai prilipų.

Kas daro susitikimą vertingą

Dešimt susitikimų yra apytikslis orientyras. Dešimt gerų susitikimų yra geresnis. Tyrimai nurodo tris dalykus, kurie kiekvieną susitikimą padaro vertingesnį.

1. Išdėstyk susitikimus laike

Sutikti žodį dešimt kartų per vieną prisėdimą mažiau naudinga nei sutikti jį dešimt skirtingų dienų. 2023 metų metaanalizėje mokymasis iš kalbos medžiagos buvo didesnis, kai susitikimai buvo paskirstyti per kelias sesijas, nei kai visi įvyko per vieną, o skirtumas didėjo atidėtuose testuose (poveikio dydis 1,71 išdėstytam mokymuisi, palyginti su 0,58 sutelktam).

Tas pats galioja kortelėms. Nate Kornell (2009) leido besimokantiesiems mokytis žodžių porų arba viena didele krūvele (todėl kiekviena kortelė grįždavo po ilgesnio tarpo), arba keliomis mažomis krūvelėmis (trumpesni tarpai). Didelė krūvelė buvo geresnė 90 procentų dalyvių. Vis dėlto po pirmos sesijos 72 procentai manė, kad geriau veikė mažos krūvelės. Išdėstymas atrodo sunkesnis, ir būtent todėl jis veikia. Mūsų straipsnis apie intervalinį kartojimą tai paaiškina išsamiau.

2. Bandyk prisiminti, o ne tik perskaityk iš naujo

Pamatyti žodį yra viena susitikimo rūšis. Ištraukti jį iš atminties yra stipresnė. Tatsuya Nakata (2017) leido 98 japonų besimokantiesiems mokytis 16 angliškų žodžių, kiekvieną per vieną sesiją prisimenant vieną, tris, penkis ar septynis kartus. Penki ir septyni prisiminimai davė aiškiai geresnius rezultatus nei vienas ar trys, net po kelių savaičių. Bet yra niuansas: skaičiuojant vienai praleistai minutei, efektyviausias buvo vienas prisiminimas. Taigi pakartotinis prisiminimas atsiperka, bet paskirstyti prisiminimus per kelias dienas geriau nei sukrauti juos į vieną sesiją.

3. Sutik žodį skirtinguose sakiniuose

Kiekvienas susitikimas naujame sakinyje išmoko ko nors papildomo: kitos reikšmės, žodžio, su kuriuo jis dažnai eina, kaip jis elgiasi gramatikoje. Todėl romano tyrime rašyba, kalbos dalis ir reikšmė buvo vertinamos atskirai: kiekviena auga savo tempu.

Behind the counter there is a letter and a small key.

Lucy puts the key in her pocket.

At night, the key does not open the bookshop door.

Trys susitikimai su vienu žodžiu, key (raktas), trijuose trumpos A2 lygio angliškos istorijos skyriuose. Kiekviename sakinyje jis daro ką nors kita.

Kiek tai skaitymo?

Jei tikslas yra maždaug 12 susitikimų su kiekvienu žodžiu, kiek reikia perskaityti, kad juos gautum? Paul Nation (2014) į tai atsakė, naudodamas dideles angliškų tekstų kolekcijas ir laikydamas 12 susitikimų „vidutiniškai saugiu“ tikslu.

Jo skaičiavimai: kad 2000 dažniausių žodžių šeimų žodžius sutiktum maždaug po 12 kartų, reikia perskaityti apie 200 000 žodžių. 9000 dažniausių šeimų reikia apie 3 milijonų, arba maždaug nuo dviejų iki dvidešimt penkių romanų, priklausomai nuo tavo lygio. (Žodžių šeima yra žodis su jo formomis, pavyzdžiui, read, reads, reading, reader.)

Tai skamba kaip daug, bet Nation tai paverčia laiku. Skaitant 150 žodžių per minutę penkias dienas per savaitę, trečiojo tūkstančio žodžių išmokimas užtrunka apie 10 minučių per dieną; penktojo tūkstančio apie 33 minutes per dieną. Bet yra sąlyga: tekstas turi būti tinkamo lygio, kad šie žodžiai būtų tie keli nežinomi puslapyje. Tai argumentas skaityti daug lengvų tekstų, apie ką rašome straipsnyje kaip išmokti kalbą skaitant.

Praktinis planas kitiems tavo 100 žodžių

Visa tai gali taikyti jau šiandien, su programėle ar be jos.

  1. Skaityk kasdien patogiu lygiu. Rinkis tekstus, kuriuose žinai beveik kiekvieną žodį, kad nauji išsiskirtų ir galėtum juos atspėti iš konteksto. Būtent apimtis sugrąžina žodžius.
  2. Kurį laiką laikykis vienos temos ar serijos. Knygų ar istorijų serijoje kartojasi tie patys veikėjai, vietos ir žodynas, todėl tie patys žodžiai grįžta patys.
  3. Išsaugok žodžius, kurie pasirodo du kartus. Žodį, kuris pasirodo antrą ar trečią kartą, tikriausiai verta išmokti. Užsirašyk jį kartu su sakiniu, kuriame jį radai.
  4. Kartok prisimindamas, o ne perskaitydamas iš naujo. Uždenk reikšmę ir bandyk ją prisiminti, arba pažiūrėk į reikšmę ir bandyk pasakyti žodį. Net suklydus ir tada pasitikrinus tai vis tiek padeda.
  5. Išdėstyk kartojimus. Pakartok naują žodį kitą dieną, tada po kelių dienų, tada po savaitės ar dviejų. Trumpos, išdėstytos sesijos pranoksta vieną ilgą.
  6. Vieną kartą pavartok žodį. Parašyk jį sakinyje apie savo dieną arba pasakyk garsiai. Žodžio vartojimas yra dar viena susitikimo rūšis, ir jis parodo, ar tikrai jį žinai.
  7. Nesijaudink dėl užsispyrėlių. Jei žodis po daugybės susitikimų vis tiek neprilimpa, tai normalu. Skaityk toliau; jis sugrįš.

Kur čia tinka Franzie

Franzie sukūrėme taip, kad susitikimai kauptųsi be papildomų pastangų. Ji rašo istorijas tavo mokomąja kalba tavo lygiu, o istorijos tęsiasi skyrius po skyriaus, todėl tie patys veikėjai ir žodžiai grįžta. Paliesk bet kurį žodį, kad pamatytum jo reikšmę ir gramatiką ir išgirstum, kaip jis skamba, ir išsaugok jį.

Franzie žodžio kortelė anglų žodžiui arrive: veiksmažodis, reiškiantis atvykti, kurį gali išsaugoti ir paklausyti.
Paliesk žodį, kurį jau esi sutikęs, pasitikrink, ką jis reiškia, ir išsaugok jį kartojimui.

Išsaugoti žodžiai grįžta tavo žodyno kartojimuose, kur matai reikšmę ir prisimeni žodį, vis ilgėjančiais tarpais. Jie taip pat grįžta tavo kitose istorijose, kur tinka, todėl juos vėl sutinki naujame sakinyje, o ne tik kortelėje. Tai išdėstymas, prisiminimas ir įvairus kontekstas viename įprotyje.

Vis dėlto tam programėlės nereikia. Krūvelė adaptuotų knygų, sąsiuvinis ir kelios kartojimo minutės kasdien laikosi tų pačių principų.

DUK

Kiek kartų reikia pamatyti žodį, kad jį prisimintum?

Tyrimai rodo, kad norint turėti gerą tikimybę atpažinti žodžio reikšmę, skaitant reikia maždaug 10 susitikimų, o norint jį prisiminti ir vartoti, daugiau. Viename tyrime žodžiai, sutikti mažiau nei aštuonis kartus, po trijų mėnesių nebuvo prisiminti.

Ar „7 kartų“ taisyklė yra tiesa?

Joks tyrimas nerodo, kad septyni būtų fiksuotas skaičius. Kai kurie žodžiai išmokstami per mažiau susitikimų, kitiems reikia daugiau nei 20. Svarbu, kokie tarpai tarp susitikimų ir ar bandai žodį prisiminti.

Kiek naujų žodžių galiu išmokti per dieną?

Tai priklauso nuo to, kiek laiko turi kartojimui. Kiekvienam naujam žodžiui per kitas savaites reikia kelių išdėstytų susitikimų, todėl mažesnis skaičius, kurį tikrai kartoji, geriau nei ilgas sąrašas, kurį pamatai vieną kartą.

Ar žodynui išmokti užtenka skaitymo?

Skaitymas plečia žodyną nuosekliai, bet lėtai: tyrimuose besimokantieji vien skaitydami ar klausydami perima mažiau nei 20 procentų naujų žodžių. Pridėjus sąmoningą naudingiausių žodžių kartojimą, prilimpa kur kas daugiau jų.

Šaltiniai

  • Kornell, N. (2009). Optimising learning using flashcards: Spacing is more effective than cramming. Applied Cognitive Psychology, 23(9), 1297 to
    1. https://doi.org/10.1002/acp.1537
  • Nakata, T. (2017). Does repeated practice make perfect? The effects of within-session repeated retrieval on second language vocabulary learning. Studies in Second Language Acquisition, 39(4), 653 to 679. https://doi.org/10.1017/S0272263116000280
  • Nation, I. S. P. (2014). How much input do you need to learn the most frequent 9,000 words? Reading in a Foreign Language, 26(2), 1 to 16. https://doi.org/10.64152/10125/66881
  • Pellicer-Sánchez, A., & Schmitt, N. (2010). Incidental vocabulary acquisition from an authentic novel: Do Things Fall Apart? Reading in a Foreign Language, 22(1), 31 to 55. https://doi.org/10.64152/10125/66652
  • Pigada, M., & Schmitt, N. (2006). Vocabulary acquisition from extensive reading: A case study. Reading in a Foreign Language, 18(1), 1 to 28. https://doi.org/10.64152/10125/66611
  • Rott, S. (1999). The effect of exposure frequency on intermediate language learners' incidental vocabulary acquisition and retention through reading. Studies in Second Language Acquisition, 21(4), 589 to 619. https://doi.org/10.1017/S0272263199004039
  • Uchihara, T., Webb, S., & Yanagisawa, A. (2019). The effects of repetition on incidental vocabulary learning: A meta-analysis of correlational studies. Language Learning, 69(3), 559 to 599. https://doi.org/10.1111/lang.12343
  • Waring, R., & Takaki, M. (2003). At what rate do learners learn and retain new vocabulary from reading a graded reader? Reading in a Foreign Language, 15(2), 130 to 163. https://doi.org/10.64152/10125/66776
  • Webb, S. (2007). The effects of repetition on vocabulary knowledge. Applied Linguistics, 28(1), 46 to 65. https://doi.org/10.1093/applin/aml048
  • Webb, S., Uchihara, T., & Yanagisawa, A. (2023). How effective is second language incidental vocabulary learning? A meta-analysis. Language Teaching, 56(2), 161 to 180. https://doi.org/10.1017/S0261444822000507

Kaip mes tiriame