Kiek laiko užtrunka išmokti prancūzų kalbą? Ką sako tyrimai

Apie 600 pamokų valandų visą dieną besimokantiems diplomatams, mums ilgiau. Ką FSI skaičiai sako apie prancūzų kalbą, kodėl klausymas lėtas ir kas padeda.

Dvi molio figūrėlės lietuje dalijasi vienu skėčiu priešais plytinę parduotuvę su gėlių dėžutėmis.

Trumpai: 2001 m. JAV Foreign Service Institute paskelbtoje lentelėje prancūzų kalba angliškai kalbantiems yra viena iš lengvesnių kalbų: profesiniam lygiui pasiekti reikia 23 ar 24 savaičių, arba nuo 575 iki 600 pamokų valandų. Šie studentai mokosi visą dieną, kasdien prideda kelias valandas namų darbų ir yra atrenkami pagal gabumus kalboms. Įskaičiavus namų darbus, aukštam lygiui skaičiuok maždaug 950 valandų sutelkto darbo: maždaug penkerius metus po 30 minučių per dieną, šiek tiek daugiau nei metus po dvi valandas per dieną. Skaitymas paprastai sekasi greičiausiai. Klausymas ir tarimas yra lėtoji dalis, ir jiems reikia atskiros praktikos.

Trumpas atsakymas ir kodėl skaičiai skiriasi

Jei ieškosi atsakymo į šį klausimą, rasi užtikrintų skaičių („per šešis mėnesius!“) šalia daugybės „priklauso nuo aplinkybių“. Žinomiausias skaičius kilęs iš Foreign Service Institute (FSI), mokyklos, kuri rengia JAV diplomatus, ir jį verta atidžiai perskaityti.

Du jos darbuotojai, Frederick Jackson ir Marsha Kaplan, 2001 m. paskelbė mokyklos mokymosi lūkesčius. Jų lentelėje prancūzų kalba priklauso I kategorijai, kalboms, kurios yra „artimai giminiškos anglų kalbai“, kartu su vokiečių, italų, portugalų, rumunų, ispanų, švedų, olandų, norvegų ir afrikanų kalbomis. Šioms kalboms FSI tikisi, kad studentai savo tikslą pasieks per 23 ar 24 savaites, arba nuo 575 iki 600 pamokų valandų. II kategorijos kalboms, tokioms kaip rusų, graikų ar turkų, reikia 44 savaičių, o III kategorijai (arabų, kinų, japonų ir korėjiečių) 88 savaičių.

Prancūzų kalbai tai gera žinia. Tačiau trys detalės keičia skaičiaus prasmę:

  • Tikslas aukštas. FSI siekia „bendrojo profesinio kalbos mokėjimo“ kalbant ir skaitant, įskaitant klausymą pokalbio metu. Jackson ir Kaplan teigia, kad jis maždaug atitinka lygį „Superior“ American Council on the Teaching of Foreign Languages (ACTFL) skalėje, kurią naudoja dauguma JAV mokyklų, t. y. tos skalės viršūnę.
  • Valandos yra tik pamokų valandos. FSI teigia, kad greitai mokytis reikia bent keturių pamokų valandų per dieną, penkias dienas per savaitę, ir dar trijų ar daugiau valandų savarankiško mokymosi per dieną.
  • Studentai neeiliniai. Lentelėje daroma prielaida, kad studentas yra gimtakalbis anglų kalbos vartotojas, turintis „labai gerus ar dar geresnius gabumus“ mokytis kalbų klasėje, ir pažymima, kad mažiau gabiems besimokantiesiems paprastai reikia daugiau laiko. FSI studentai yra suaugę (jų amžiaus vidurkis buvo 41 metai), vidutiniškai jau mokėję 2,3 kitos kalbos.

Taigi 600 valandų nėra laikas, kurio reikia prancūzų kalbai. Tai laikas, kurio prancūzų kalbai reikia gabiems, patyrusiems visą dieną besimokantiems žmonėms, dar neįskaičiavus jų namų darbų.

Ar prancūzų kalba lengvesnė už ispanų?

Daugelis mano, kad angliškai kalbantiems lengviausia yra ispanų kalba. Pačios FSI duomenys rodo, kad prancūzų kalba tam tikrą lygį pasiekti yra bent jau taip pat lengva.

Ekonomistai Barry Chiswick ir Paul Miller (2005) panaudojo vidutinių gabumų angliškai kalbančių amerikiečių FSI rezultatus, išmatuotus po 24 mokymosi savaičių, ir sudarė skalę, rodančią, kaip sunku išmokti kiekvieną kalbą. Šioje skalėje 1,00 yra sunkiausia (japonų) ir 3,00 lengviausia (afrikanų, norvegų, rumunų ir švedų).

Prancūzų kalba surinko 2,50, tiek pat, kiek italų ir portugalų. Ispanų ir vokiečių kalbos surinko 2,25, o olandų 2,75. Kitaip tariant, po tų pačių 24 savaičių vidutiniai prancūzų kalbos besimokantieji surinko šiek tiek daugiau nei ispanų kalbos besimokantieji.

Yra priežastis, kodėl angliškai kalbantys pradeda su pranašumu. Po normanų užkariavimo anglų kalba pasiskolino labai daug prancūziškų žodžių, todėl prancūziško teksto puslapis pilnas žodžių, kuriuos galima atspėti: la question (klausimas), possible (įmanomas), le restaurant (restoranas), important (svarbus), la nation (tauta). Todėl skaitymas iš pradžių dažnai atrodo lengvas. Tačiau puslapis nepasako, kaip tie žodžiai skamba, ir būtent ten dingsta laikas.

Kiek esame tikri? FSI skaičiai yra tikri dešimtmečių mokymo duomenys, o tai reta ir vertinga. Tačiau jie apibūdina vieną besimokančiųjų grupę vienos rūšies programoje, o skalė yra grubi. Naudok juos kalboms palyginti, o ne kaip pažadą dėl savo tvarkaraščio.

Skaičiuojame įprastam tvarkaraščiui

FSI skaičius galima paversti apytiksliu asmeniniu įverčiu, jei tik prisimeni, ką jie apibūdina. Per 24 savaites trys valandos savarankiško mokymosi per dieną, penkias dienas per savaitę, prie tų 575 ar 600 pamokų valandų prideda maždaug 360 valandų. Tai sudaro maždaug 950 valandų sutelkto darbo, kad idealiomis sąlygomis pasiektum profesinį lygį.

Mokymasis per dieną, kasdien Laikas iki maždaug 950 valandų
30 minučių maždaug 5 metai ir 2 mėnesiai
1 valanda maždaug 2 metai ir 7 mėnesiai
2 valandos maždaug 1 metai ir 4 mėnesiai

Dvi sąžiningos pataisos:

  1. Dauguma iš mūsų nėra FSI studentai. Jokių atrinktų gabumų, jokios šešių žmonių grupės su parengtu mokytoju. Tikėkis, kad tau reikės daugiau, o ne mažiau.
  2. Daugumai mūsų FSI tikslo nereikia. Užsisakyti kavinėje, paplepėti, keliauti ir skaityti lengvas knygas išmoksti gerokai anksčiau nei dalyvauti profesiniuose susitikimuose. Jei toks tavo tikslas, iki jo nuves dalis šių valandų.

Jackson ir Kaplan priduria įspėjimą visiems, kurie tikisi viską sutalpinti į kelias savaites. Jų patirtimi, laiko, kurio pradedančiajam reikia profesiniam kalbos mokėjimui pasiekti, „neįmanoma gerokai sutrumpinti“. FSI bandė, ir tai nepavyko.

Lygiai ir egzaminai: DELF, DALF ir BEKM

Klausimas „kiek laiko“ turi prasmę tik tada, kai pasakai „kad galėčiau ką daryti“. Europoje lygiai apibūdinami pagal BEKM (Bendruosius Europos kalbų metmenis, angl. CEFR): A1 ir A2 skirti pradedantiesiems vartotojams, B1 ir B2 savarankiškiems vartotojams, C1 ir C2 įgudusiems vartotojams.

Oficialūs Prancūzijos prancūzų kalbos egzaminai atitinka šiuos lygius. DELF apima lygius nuo A1 iki B2, o DALF lygius C1 ir C2. Universitetai, darbdaviai ir leidimo gyventi prašymai dažnai reikalauja tam tikro lygio pažymėjimo.

Taip pat matysi mokyklų ir kursų rengėjų valandų skaičius kiekvienam lygiui. Jie retai sutampa, nes aprašo skirtingus kursus su skirtingais studentais ir skirtingu namų darbų kiekiu. Neradome tyrimo, kuris tiksliai nustatytų prancūzų kalbos valandas kiekvienam lygiui, todėl laikyk tas lenteles apytiksliu orientyru ir tikėkis, kad žingsniai ilgėja kuo aukščiau kopi.

Lėtoji dalis: girdėti ir kalbėti prancūziškai

Daugelis prancūzų kalbos besimokančiųjų sako tą patį: „Skaitydamas suprantu, bet kai žmonės kalba, nesuprantu.“ Tyrimai padeda paaiškinti, kodėl.

Žodžiai susilieja

Šnekamojoje prancūzų kalboje žodžiai nesibaigia ten, kur baigiasi puslapyje. Paprastai netariamas galinis priebalsis gali būti ištartas ir prisijungti prie kito žodžio, kai šis prasideda balse. Tai vadinama liaison (sujungimu): les amis (draugai) skamba kaip „lė-za-mi“, o vous avez (jūs turite) kaip „vu-za-vė“. Todėl girdimi skiemenys nesutampa su žodžiais, kuriuos žinai.

Annie Tremblay (2011) akių judesių sekimo metodu tyrė, kaip trijų prancūzų kalbos lygių gimtakalbiai anglų kalbos vartotojai atpažindavo žodžius įrašytoje kalboje, taip pat žodžius, išgirstus po liaison priebalsio. Besimokantieji tuos žodžius atpažino be didelio vargo, bet kitaip nei gimtakalbiai klausytojai: remdamiesi bendra taisykle, o ne kiekvieno žodžio žinojimu. Padrąsinanti žinia: angliškai kalbantys gali išmokti teisingai skaidyti prancūzų kalbos srautą. Tam reikia klausymo praktikos, ne vien skaitymo.

Garsai, kurių anglų kalboje nėra

Prancūzų kalboje yra balsių, kurių anglų kalboje nėra. Žinomiausia yra u žodyje tu (tu), kuri skamba kitaip nei ou žodyje tout (viskas). Jas supainiojus, keičiasi žodis: dessus reiškia viršuje, dessous apačioje.

Erika Levy (2009) ištyrė 39 amerikiečius, kalbančius angliškai, trijose grupėse po 13: visai nemokančius prancūzų kalbos, nuo dvejų iki ketverių metų lankiusius prancūzų kalbos pamokas ir daugelį metų lankiusius pamokas bei bent metus gyvenusius prancūziškai kalbančioje šalyje. Įvairiose prancūzų balsių porose klasėje mokęsi suklydo maždaug tiek pat kartų kaip ir nemokantys prancūzų kalbos (11 ir 13 procentų). Kalbinėje aplinkoje gyvenusi grupė suklydo tik 3 procentais atvejų. Vis dėlto net jie poroje u ir ou vis dar suklydo 12 procentų atvejų.

Iš to išplaukia dvi pamokos. Mokymasis vien klasėje gali mažai duoti tavo klausai, o daug klausymosi tikros prancūzų kalbos duoda daug. Ir kai kurie garsai ilgai išlieka sunkūs, todėl nelaikyk užsispyrusios balsės ženklu, kad tau nesiseka.

Tarimo galima išmokyti

Gera žinia ta, kad ši dalis pasiduoda praktikai. Junkyu Lee, Juhyun Jang ir Luke Plonsky (2015) sujungė 86 tarimo mokymo tyrimus ir nustatė apskritai didelį poveikį. Ilgiau trukusios intervencijos ir tos, kurios besimokantiesiems teikė grįžtamąjį ryšį, veikė geriau.

Tobulo akcento tau nereikia. Jackson ir Kaplan pažymi, kad gimtakalbio akcentas FSI paprastai nėra praktinis sėkmės kriterijus, „nors suprantamumas yra“. Siek, kad tave lengvai suprastų, o ne kad palaikytų paryžiečiu.

Klausymo taip pat galima išmokyti

Larry Vandergrift ir Marzieh Tafaghodtari (2010) visą semestrą stebėjo 106 studentus šešiose prancūzų kaip antrosios kalbos klasėse. Viena grupė klausėsi tekstų, kartu mokoma, kaip klausytis: nuspėti, ką išgirs, tikrinti savo spėjimus ir spręsti kilusias problemas. Kita grupė tuos pačius tekstus girdėjo tiek pat kartų, bet be tokio vadovavimo. Vadovaujama grupė pabaigoje suprato geriau, o silpniausi jos klausytojai laimėjo daugiausia.

Taigi „klausykis daugiau“ yra geras patarimas, o „klausykis su planu“ dar geresnis.

Kas pagreitina

Laikas ir intensyvumas

Jackson ir Kaplan rašo, kad mokymuisi skirtas laikas ir mokymosi patirties intensyvumas „atrodo lemiami“ ir kad FSI patirtis „nedviprasmiškai“ rodo: laikas, kurį besimokantieji praleidžia skaitydami, klausydami ir bendraudami ta kalba, glaudžiai susijęs su tuo, kaip gerai jie gali ja naudotis. Vasaros kursai ar mėnuo papildomų vakarų tave nuves toliau nei tos pačios valandos, plonai išbarstytos.

Kartojimų išdėstymas

Intensyvumas nėra tas pats, kas kalimas. Su Kyung Kim ir Stuart Webb (2022) sujungė 48 eksperimentus su 3411 dalyvių ir nustatė, kad išdėstyta praktika turėjo vidutinį ar didelį poveikį antrosios kalbos mokymuisi ir kad ilgesni tarpai tarp praktikos sesijų geriau veikė atidėtuose testuose. Mokykis daug, kai gali, bet grįžk prie kiekvieno žodžio ir garso per dienas ir savaites. Kaip tai daryti, aiškiname straipsnyje intervalinis kartojimas ir kaip jį iš tikrųjų naudoti.

Skaitymas su garsu

Skaitydami angliškai kalbantys prancūzų kalboje pažengia greitai, o skaitymas ugdo žodyną, kurio reikia kalbai suprasti (daugiau straipsnyje kaip išmokti kalbą skaitant). Prancūzų kalbos gudrybė yra girdėti tai, ką skaitai. Skaitymas kartu su garso įrašu susieja rašybą, kurią atpažįsti, su garsais, kurių dar nepažįsti, įskaitant netariamas raides ir liaison.

Realistiškas planas

  1. Pasirink tikslą, kurį gali apibūdinti. „Išlaikyti DELF B1“ ar „pasikalbėti su kaimynais Lyon mieste“ yra geriau nei „kalbėti laisvai“.
  2. Skaičiuok valandas, o ne mėnesius. Paprastas žurnalas paverčia „aš netobulėju“ į „jau turiu 120 valandų“, o tai sąžininga ir motyvuoja.
  3. Rask kasdienį minimumą, kurio laikysiesi. Trisdešimt minučių kasdien per metus susideda į daugiau nei 180 valandų.
  4. Klausykis nuo pirmos dienos. Nelauk, kol gerai skaitysi. Trumpi garso įrašai tavo lygiu kasdien lavina klausą, kol tai dar sunku.
  5. Klausykis su planu. Prieš ką nors paleisdamas, spėk, ką išgirsi. Paskui patikrink, ką praleidai, ir paklausyk dar kartą.
  6. Skaityk su garsu. Sek tekstą, kol jis skaitomas garsiai, kad rašyba ir garsas augtų kartu.
  7. Sąmoningai praktikuok sunkius garsus. Poras kaip tu ir tout, po kelias minutes, jei gali, su grįžtamuoju ryšiu.

Kur čia tinka Franzie

Franzie yra vienas būdas lengviau išlaikyti tas valandas. Ji rašo istorijas prancūzų kalba tavo lygiu tavo pasirinktomis temomis ir kiekvieną skyrių perskaito garsiai, todėl girdi kiekvieną eilutę, kurią skaitai. Po skyriaus klausymo klausimai apie istoriją lavina tavo klausą su prancūzų kalba, kurią puslapyje jau supranti, o trumpas vaidmenų žaidimas leidžia panaudoti, ką išgirdai. Gali paliesti bet kurį žodį ir sužinoti jo reikšmę, išsaugoti jį ir vėliau pakartoti. Tai būdas nuosekliai kaupti valandas, o ne trumpesnis kelias aplink jas.

Klausymo klausimas Franzie programėlėje prancūzų kalba: Écoute l'annonce. À quelle heure le ferry arrive-t-il à Paros ? su trimis atsakymais, pasirinkta À neuf heures et quart.
Paklausyk scenos iš savo istorijos ir atsakyk į klausimą apie tai, ką išgirdai.

DUK

Kiek laiko užtrunka išmokti laisvai kalbėti prancūziškai?

Profesiniam lygiui 2001 m. Foreign Service Institute lentelė iš labai gabių visą dieną besimokančių studentų tikisi nuo 575 iki 600 pamokų valandų ir kasdienių namų darbų, iš viso maždaug 950 valandų. Daugumai besimokančiųjų reikia ilgiau, o daugumai to lygio nereikia, kad galėtų patogiai vartoti prancūzų kalbą.

Ar prancūzų kalba angliškai kalbantiems sunkesnė už ispanų?

Pagal FSI duomenis ne. Vidutinių gabumų besimokančiųjų rezultatuose po 24 savaičių prancūzų kalba surinko 2,50, o ispanų 2,25 skalėje, kurioje didesnis skaičius reiškia lengvesnę kalbą. Vis dėlto daugeliui besimokančiųjų šnekamąją prancūzų kalbą sunkiau suprasti nei rašytinę.

Ar galima išmokti prancūzų kalbą per 6 mėnesius?

FSI visą dieną besimokantys studentai profesinį lygį pasiekia per 23 ar 24 savaites, kasdien turėdami bent septynias valandas pamokų ir mokymosi. Įprastu grafiku šeši mėnesiai suteikia pagrindą paprastiems pokalbiams ir lengvam skaitymui.

Kiek laiko užtrunka pasiekti B1 ar B2 lygį prancūzų kalba?

Tyrimais pagrįsto valandų skaičiaus kiekvienam BEKM lygiui nėra, o kursų rengėjų vertinimai skiriasi. Kaip orientyras: B2 yra žemiau FSI profesinio tikslo, todėl jam reikia mažiau nei maždaug 950 FSI valandų, o kiekvienam lygiui reikia daugiau laiko nei ankstesniam.

Kodėl šnekamąją prancūzų kalbą taip sunku suprasti?

Žodžiai susilieja dėl liaison, daug rašomų raidžių netariama, o kai kurių balsių anglų kalboje nėra. Tyrimai rodo, kad besimokantieji gali išmokti susidoroti su visais trimis dalykais, bet tam reikia daug klausymosi, ne vien skaitymo.

Šaltiniai

  • Chiswick, B. R., & Miller, P. W. (2005). Linguistic distance: A quantitative measure of the distance between English and other languages. Journal of Multilingual and Multicultural Development, 26(1), 1 to 11. https://doi.org/10.1080/14790710508668395
  • Jackson, F. H., & Kaplan, M. A. (2001). Lessons learned from fifty years of theory and practice in government language teaching. In J. E. Alatis & A.-H. Tan (Eds.), Georgetown University Round Table on Languages and Linguistics 1999 (pp. 71 to 87). Georgetown University Press.
  • Kim, S. K., & Webb, S. (2022). The effects of spaced practice on second language learning: A meta-analysis. Language Learning, 72(1), 269 to 319. https://doi.org/10.1111/lang.12479
  • Lee, J., Jang, J., & Plonsky, L. (2015). The effectiveness of second language pronunciation instruction: A meta-analysis. Applied Linguistics, 36(3), 345 to 366. https://doi.org/10.1093/applin/amu040
  • Levy, E. S. (2009). On the assimilation-discrimination relationship in American English adults' French vowel learning. The Journal of the Acoustical Society of America, 126(5), 2670 to 2682. https://doi.org/10.1121/1.3224715
  • Tremblay, A. (2011). Learning to parse liaison-initial words: An eye-tracking study. Bilingualism: Language and Cognition, 14(3), 257 to
    1. https://doi.org/10.1017/S1366728910000271
  • Vandergrift, L., & Tafaghodtari, M. H. (2010). Teaching L2 learners how to listen does make a difference: An empirical study. Language Learning, 60(2), 470 to 497. https://doi.org/10.1111/j.1467-9922.2009.00559.x

Kaip mes tiriame